spragutis

spragùtis sm. (2) 1. kas spraga nuo karščio: ^ Žiba žibutis, spraga spragutis, kur krinta, te nuplikina (kibirkštis) LTR(Grk). 2. paspragusi, apkepusi, apskrudusi kokio valgio vieta: Spragùtis – gardžiausia blynos vieta Vrn. Spragùtis tokis skanu Dg. 3. L146 fejerverkas.